Rasa Justaitė-Gecevičienė
Pagrindinis kūrybos motyvas – augalų interpretacijos, išreiškiančios amžinai besikeičiantį gamtos ratą, nepakartojamą savo individualumu ir netikėtumu.
Kiekvienas daiktas gamtoje – tai tarsi atskiras peizažas. Žmogus gali jį matyti vientisą arba abstraktų, atskirom dalim arba dalių dalim. Stebėti iš paukščio skrydžio ir pasižiūrėti į jį skruzdės akimis.
Rasa savo „peizažus“ kuria naudodama spalvintas molio mases, bei glazūras, įvairias keramikos dekoravimo technikas. Labai savitai inkrustuoja keramiką į akmenį, medį, metalą. Meniškai ir profesionaliai jungdama skirtingas medžiagas Rasa kviečia savo nuotaikų peizažus stebėti, paliesti, kartais net pasivaikščioti po juos…
Nuo 1994 metų aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose simpoziumuose ir parodose: Lenkijoje, Italijoje, Moldovoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Turkijoje, Rumunijoje, Estijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje.
Surengė 9 personalines parodas.
…“Paauglystėje Rasa Justaitė-Gecevičienė nusigręžė nuo chemijos ir matematikos ir vietoj to pasirinko keramiką. Tačiau jos studijos ne tik suteikė kompozicijos ir meno pagrindų, bet ir panardino ją į keramikos technologijų subtilybes. Alcheminiam procesui, keramikai reikia ir formulių ir skaičiavimų – nuo visa tai ji kažkada pabėgo, bet dabar patiria didelį malonumą..
Kas jus labiausiai žavi keramikoje?
Jai galima taikyti specialią formulę: alchemija ir ilgas bei kantrus darbo procesas prilygsta keramikos kūrimui. Be to, daug dėmesio skiriu meistriškumui ir gatavo kūrinio kokybei“…
https://www.homofaberguide.com/en/discover/discover-rasa-justait-gecevi-ien
…Mano vaikystė ir paauglystė ‒ „ant asfalto“, bet su vėju plaukuose ir raktu po kaklu. Tokią save ir atsimenu, neklaužadą, atsikalbinėjančią, vienai dienai pabėgusią iš namų, bet nesigailiu nei vienos dienos.
Šiuo metu be keramikos neįsivaizduoju savo gyvenimo, kūrybos. Tai tapo mano gyvenimo būdu. Diena prasideda keramikos technologijos paskaitomis VDA keramikos katedroje, po pietų dažniausiai lendu į dirbtuvėlę, kurią pagaliau įsirengiau po namuku. Gyvenu sode, Vilniaus pakrašty, todėl kiekvieną laisvą minutę praleidžiu kapstydamasi gėlynuose, šiltnamyje arba gerdama arbatą prie lauko baseino. Gamta ir augalai – tai mano įkvėpimo šaltinis.
Esu racionali. Visada gyvenime kliaujuosi savo protu. Pradėdama naują kūrinį dažnai numatau daug žingsnių į priekį, kaip šachmatų lentoje. Atlieku daug namų darbų: ieškau ir sisteminu informaciją, susidėlioju į „stalčiukus“ galvoje, susikuriu veiklų eigą ir tik tada startuoju. Neturiu daug laisvo laiko ir nesu tokia turtinga, kad galėčiau leisti sau eksperimentuoti tik iš jausmo. Žinant, kad keramikoje kūrybinė bazė „suvalgo“ daug pinigų, tai būtų šeimos skriaudimas. Todėl vadovaujuosi savo prof. J. Adomonio posakiu – 114 bandymų (arba namų darbų), o 115 kartą – darai…“
Ištrauka iš prof. Ramutės Rachlevičiūtės knygos „142 atvertys: Lietuvos menininkių autobiografijos“ 2021. Leidėjas: Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija. ISBN: 9786099623719
